Re: Siv Yis yog dabneeg los yog kev ntseeg (religion)?



On Oct 12, 10:01 pm, iliki...@xxxxxxxxx wrote:
Hla, YTK, thiab nej sawv daws,

Kuv saib zoo li nej cov tuaj hauv no twb yog ib co neeg paub tab tej
zaum tseem txawj ntse kawg txog kab ke Hmoob lub neej qub qub yav pog
txheej thaum ub (era without high technology) thiab kab ke Hmoob lub
neej tshiab niaj hnub nim no (new era with high technology) kawg los
tshav.  Tiamsid los tham txog tej lus no, nej yuav los sis cav hais
tsis sis haum li.  Xyov yog nej txhob txwm ua neeg cav ncauj los yog
nej tus kheej yeej coj li tiag.

Cov lus kuv xav hais yog li no:

1.  Los lus "dab neeg"  ua cas tseem muaj tej tus muab coj los txhais
hais tias yog lus hais "Dag Neeg" los yog lus hais txog "Dab thiab
Neej".  Vim li cas nej hos muab los lus "word" no coj los txhais li ub
li no kom confuse Hmoob cov lus hais.  Raws li sawv daws yeej to taub
"dab neeg" yog hais txog ib zaj lus tau tshwm sim either xev coj los
hais kom lom zem (fiction story), los yog tau tshwm sim muaj tseeb
(non-fiction story) muaj rau yav neej ntev dhau los lawm xwb.   los
lus "dab neeg" yog ib lub npe "noun" tis ua luv luv rau cov describe
cov zaj lus no xwb.  Instead yuav hais los lus hais tias ib zaj lus
piav txog yav neej thaum ub no nws tsis zoo hais vim ntev thiab tsis
zoo mloog npaum los lus luv luv tis rau zaj lus no hais tias "dab
neeg"  no.  Tsis paub tus pog yawg txwv koob Hmoob leej twg yog tus
xub xub tis los lus no, tiamsid kuv yeej qhuas hais tias los lus no
qub heev thiab lub caij tis los lus no ntshais Hmoob yuav nyob ua ke
hauv ib lub zos los thiab thaum los lus tshwm sim kiag thiab ntshai
Hmoob tsis tau muaj coob.  Niaj hnub no, mus txog lub teb chaws twg
los lus "dab neeg" no Hmoob yeej paub hais tias yog dab tsi.  Kuv tsis
ntseeg hais tias thaum tus Hmoob uas nws xub xub tis los lus no nws
tsis yog xav hais tias "dab" hais txog dab, hos "neeg" hais txog
neeg.  Los yog nws tis hais tias "dag" vim cov lus hais no yog lus
hais dag rau leej "neeg" xwb.  Nej mas muab ntse dhau lawm unless nej
yog ib tug linguist es xav tshawb fawb saib los lus no derived qhov
twg los es thiaj tau coj los qhia ua kev txawj ntse pub rau tej me tub
me nyuam yav tom ntej.  Tiamsid kuv ntseeg hais tias nej yog txhob
txwm hais kom cuam tshuam lwm tus lub ntsiab lus xwb.

2.  Lub npe Siv Yis, xyov yog nyias nyob nyias ib rab teb hauv teb
chaws nplog los yog li cas.  Kuv hlob luaj no, kuv hnov thawj zaug YTK
hais tias yog "Tooj Nchai Siv Yis".  Kuv niam kuv txiv, kuv pog kuv
yawg lawv kuj yog laus neeg txawj txog Hmoob kab li kev cai kawg, kuv
yeej tsis tau hnov lawv hu hais tias "Tooj Nchai Siv Yis" no dua li.
Qhov kuv hnov mas yog thaum ib tug txiv neeb txheev neeb nce thaj,
thiab yuav mus muab ntsuj plig mas nws txheev txog "Leej Nkaub Siv
Yis" no xwb.  Tsis tau hnov lawv hus txog "Tooj Nchai Siv Yis" no dua
li.  Tiamsid tej zaum nyias nyob nyias ib rab teb hauv teb chaws nplog
tus ho paub li cas kuj muaj.  Tiamsid Siv Yis no mas txhuas tus yeej
paub.  Nej ib txhia tseem hais tias cov txiv neeb mas lawv hu lawv
hais tias lawv yog Siv Yis.  Qhov no mas ntshai yog cov txiv neeb/niam
neeb tuaj sawv rau tim USA no thiaj hais li.  Kuv pog kuv yawg lawv
muaj cov txawj neeb txwj neeb laus kawg, lawv tsis lam hu lawv tus
kheej hais tias lawv yog Siv Yis no.  Lawv tsuas txheev cov dab neeb
thiab hus txog Leej Nkaub Siv Yis no xwb.

3.  Zaj dab neeg Siv Yis, muaj ntau zaj hais sib xws thiab yog leej
twg yog ib tug me nyuam Hmoob yug loj nyob pem toj roob, kuv ntseeg
hais tias txhuas tus yeej hnov tej laus hais zaj dab neeg "Siv Yis' no
tiamsid ib lub teb chaws nyias cim ntawm hlwb xwb ces nyias hais nyias
txawv zog lawm.  YTK zaj mas kuv ntseeg hais tias tsis yog yawg cim
hais ntawm ncauj thiab hlwb, yog yawg copy hauv ib phau ntawv dab neeg
sau zoo tseg lawm thiab yawg coj los paste rau hauv no rau peb nyeem
xwb vim cov lus hais muab teeb tau zoo zoo thiaj teeb tau muaj muaj
chaw txawb tsis hais rov qab rov quav.  Yog cim ntawm hlwb thiab lub
ncauj xwb, cov lus hais yuav muaj qhov tom ntej tom qab.  Thaum ub kuv
yawg hais zaj dab neeg no rau peb cov me nyuam mloog mas nws zoo mloog
heev.  Thiab nws yog ib zaj dab neeg zoo kawg kiag.  Kuv ntseeg hais
tias zaj dab neeg no tsis yog fiction, thiab lub caij Siv Yis txawm ua
neeg, yawg yeej muaj tswv yim txuj ci dua lwm tus.  Kuv tsis ntseeg
hais tias Siv Yis mas txawj thiab ua tau npaum li zaj dab neeg hais.
Zaj dab neeg yog neeg pheej muab txua ntxiv ib txheej dhau ib txheej
kom muaj ceem thiab zoo mloog li tej movie neeg ua no kom attract neeg
lawm xwb.  Tiag tiag Siv Yis yeej tsis txawj thiab keej npaum li
hais.

Nej feem coob yeej paub thiab tau hnov "dab neeg" Tsab Kaim dua los
lawm.  Pog thaum ub kuv me me nyob tim Nplog, tau mus kawm ntawv nyob
Nam Mo ntawm txoj kev mus Mueng Cab.  Muaj ib tug tub kawm ntawm Hmoob
hu ua Tsa Yaj nyob Xai Nya Bouri tuaj.  Nws hais tias Tsab Kaim lawv
nyob koom tib lub zos no.  Nws qhia peb hais tias nws paub Tsab Kaim
thiab Phouthem Lao Tswb Tsab lawv zoo heev.  Tus npawg Tsa no piav
Tsab Kaim tej tes taw txuj ci lawj xeeb rau peb mloog mas peb yeej rua
ncauj tag thiab luag tsheej tsaug qhuas txog Tsab Kaim qhov peev xwm
no.  Yog muab ua tib zoo piv los mas Tsab Kaim zaj dab neeg mus sis
thooj li Siv Yis zaj thiab.  Kuv cim tau ib qhoTsas Yaj piav txog yog
hais txog muaj ib zaug tham ham Nplog tuaj khuj Hmoob Xais Nyab Bouri
cov twm coj mus tua noj dawb tsis them nyiaj.  Tsab Kaim hais rau
Nplog hais tias nej yuav cab twm mus los tau, tiamsid cia kuv ua tes
taw rau nej saib tso.  Tsab Kaim ya loo pem qaum tsev ya plaws rau
nram qab tsag thiab ua 2-3 zaug tag tsis chwv ru tsev ces Nplog thov
luas loo cog lus rau Tsab Kaim tias lawv yuav tsis tuaj yuam cab Hmoob
twm coj mus tua noj li lawm.  Thaum Tsa piav zaj lus no txog Tsab Kaim
mas peb cov me nyuam Hmoob kawm ntawv ua ke mloog zaj lus no mas peb
qw ib tsaug zoo siab qhua vim Tsab Kaim tau pab Hmoob dim kev caij
tsuj.  Cav ua rau peb muaj hwj chim loj thiab zoo siab kawg kiag vim
peb cov tuaj kawm ntawv ua ke mas me nyuam Nplog yeej muaj nyiaj dua
peb thiab.   Zaum noj tuaj txog rau teb chaws no, kuv tus kheej tau
los nrog kiag tus Tsab Kaim noj mov hauv cawv ua ke tham txog tej no,
Tsab Kaim hais tias tsis muaj li.  Kuv mam tig rov mus xav txog tej
zaj lus no, kuv ho tig ntsia Tsab Kaim nws lub cev tus kheej, kuv
thiaj xav hais tias leej twg yog tsis qhov "dab neeg" or "fiction
story" txog Tsab Kaim no.  Tiamsid kuv hais tias Tsab Kaim yog ib tug
neeg zoo lus tshaj plaws thiab hais lus mos tshaj.  yawg thiab kuv sis
zeem ua kwvtij kiag.  Qhov kuv ntseeg, yog ntseeg hais tias zaum no
kuv pom thiab tau nrog kiag Tsab Kaim tham ntawm ncauj lawm.  Tej dab
neeg hais txog yawg mas yog "fiction" tag nrho.  Kuv paub hais tias
yawg kuj txawj muoi Thai no me ntsis tiamsid tsis yog champion.  Hais
txog txawj lawj xeeb thiab yees siv li tej neeg tau piav mas Tsab Kaim
tsis tau kam lees rau kuv hnov kiag li.  Tej zaum yog personal secret
tsis kam qhia, tiamsid yawg tus kwv piav rau kuv ib qhov teeb meem
dub tuaj muab yawg tua nram San Diego es yawg dhia qhov rai txhauj ceg
sab kawg no ces kuv paub hais tias Tsab Kaim yog ib tug normal Hmoob
li peb thiab or he may know little more about martial art.  Yog li Siv
Yis zaj los yog tib yam nkaus.

4.  YTK zaj dab neeg hais txog Sis Yis mus rau qaum ntuj thiab lub
ntiaj teb mas mus mus los los li niaj hnub no peb mus lwm lub teb
chaws.  Muaj tseeb yav neej thaum ub mas neeg primative heev.  Neeg
ntseeg hais tias muaj ib lub ntuj (sky) nyob ze lub ntiaj teb.  Tsis
tag li neeg ntiaj teb yeej ntseeg hais tias lub ntiaj nws tiaj tiaj li
ib daim txiag.  Qab ntug mas txawj kawg thiab yog mus txog mas kawg
poob rau sab nraud. Twb yog tom qab no, Christopher Columbus nws caij
nkoj tuaj tsis poob qab ntuj thiab tuaj txog America, neeg mam ntseeg
thiab pom hais tias lub ntiaj teb no kheej kheej li lub txiv kab ntxwv
tsis yog pluav li daim txiag.  Yav neej thaum ub neeg xav hais tias
lub hnub tawm tim hauv ntug thiab txawj ya poob rau qab ntug lawm.
Zaum no nej twb paub meej meej hais tias lub hnub stay stationary,
tiamsid lub ntiaj teb(world) khiav ncig lub hnub 1 xyoo thiaj los txog
qhov chaw qub, ho nws tig ncig nws ib hnub thiaj tig los txog qhov
chaw qub.  Yog li yav thaum ub tej neeg tuaj txawv ib lub teb chaws
tuaj tus neeg ntawd txawv txawv ces neeg txawm xav hais tias yog nws
tuaj saum ntuj tuaj no.  Kuv cim tau hais tias tej laus tseem piav
qhia tias thawj zaug lawv pom cov Fab Kis mas lawv tham hais tias cov
neeg no txawv thiab dawb dawb. Lawv yog neeg qaum ntuj.  Twb yog tom
qab no, sawv daws ua tsov rog mam paub hais tias yog neeg Fab kis tuaj
Fab Kis teb chaws tuaj.  Yog li lub ntiaj teb no txawm tau more than 5
billion years lawm.  Txog hnub no nej pus pom muaj ib lub ntuj (sky)
twg nyob ze ze lub ntiaj teb thiab tseem muaj neeg nyob.  Nej twb paub
meej meej hais tias lub ntuj (sky) nws tsis muaj chaw kawg li.  Yog li
qhov muaj lwm lub ntuj nrog lub ntiaj teb no yog  xws li Sun, Mars,
Jupiter, Mercury, etc.. go see here:  http://www.asaf.co.il/astronomy/graphics/planets.jpg.
Niaj hnub no nej pus tau pom ib daim article twg hais tias yav thaum
ub mas muaj ib lub ntuj (sky) nyob ze ze lub ntiaj teb no es muaj neeg
nyob thiab sis txuas lus tau.  Yog nej ho pom daim article no sim muab
tso rau hauv no peb sawv daws mus xyuas saib.

5.  Qhov kuv tu siab tshaj yog cov neeg mus ntseeg Christian pheej los
cem thiab thuam los lus "DAB" no rau peb cov kwvtij Hmoob.  Los lus
"DAB" ntawm lus Hmoob tsis tau ntaus nqi hais tias yog "devil" li lus
English hais.  Peb Hmoob hais los lus "DAB" no los describe rau tej
yam yus tsis pom ntawm qhov muag xwb.  Qhov tseeb niaj hnub no tsis
tau muaj ib qho proof hais tias "DAB" exists as a body.  Tej neeg muaj
mob vim yog raug kab mob "germ or germs" xwb, tsis yog raug "DAB".
Tiamsid ntawm peb Hmoob mas lawv tsis pom thiab tsis paub cov kab
mob"germ or germs" ces lawv txawm xav hais tias raug "DAB" no xwb.
Yav neej no, txawm nej cov tuaj hauv no feem coob twb pom thiab paub
txog science lawm los nej yeej tseem ntseeg hais ...

read more »

Lo lus kuv sid yog "dabneeg" ov, tsis yog dab neeg (dab thiab neeg),
nyias txawv nyias qhov meaning. Kuv tseem muaj lus ntau yuav nug
tijlaug YTK tabsis tsis muaj sijhawm lub caij no. Tam li kuv nyeem
iliki cov lus mas nws kuj muaj tej qhov good points thiab tabsis uas
cas YTK koj yuav ua nyaum ua luaj rau yawg thiab mas?

lha
.



Relevant Pages

  • Re: Siv Yis yog dabneeg los yog kev ntseeg (religion)?
    ... Hla, YTK, thiab nej sawv daws, ... Kuv saib zoo li nej cov tuaj hauv no twb yog ib co neeg paub tab tej ...
    (soc.culture.hmong)
  • Re: Xyoo tshiab Hmoob ua li no puas yog lawm
    ... yuav tsis yog li no lawm, tej no ntshia ib tsam zoo li yog tseem nyob ... rau tshav rog, ua tsov ua rog nrog rau lub caij quam paj nquam nrua, ... ua li nws lub siab xav thiab personal self-gratification ces cias li ...
    (soc.culture.hmong)
  • Re: Koom haum justice for the Hmong
    ... Koj kuj hais yog me me aiv lawm thiab tab sis cia kuv piav thiab phua ... Nej paub tias txhua lub koom haum nyob almost ...
    (soc.culture.hmong)
  • Re: Xyoo tshiab Hmoob ua li no puas yog lawm
    ... yuav tsis yog li no lawm, tej no ntshia ib tsam zoo li yog tseem nyob ... rau tshav rog, ua tsov ua rog nrog rau lub caij quam paj nquam nrua, ... ua li nws lub siab xav thiab personal self-gratification ces cias li ...
    (soc.culture.hmong)
  • Re: A Hmong Kids Dominated High School
    ... ntshe yuav muaj tej lub Schoool uas yog me nyuam Hmoob coob thiab xwb. ...
    (soc.culture.hmong)