Lietuvos laivas - prancūzų "verslo" pinklėse

2006 m. Sausio 11 d.


Užsienio spauda praneša, jog sausio 3 d. Prancūzijos Bresto uosto
teismas skyrė AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) laivui
"Kapitonas Kaminskas" 200 tūkst. eurų baudą už jūros taršą šios
šalies pakrantėse.

Pasaulio žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad Prancūzija per
metus dėl tokių neva taršos atvejų užsidirba 4 mln. eurų. Yra
manančiųjų, jog prancūzai sugalvojo tokį "verslą" - taršos
įrodymui yra naudojamos tik iš lėktuvų darytos nuotraukos. Ir tas
"biznis" neblogai sekėsi, kol nepasipriešino norvegai.

Kapitonas neigė taršą

Byla dėl "Kapitono Kaminsko" taršos buvo nagrinėjama pernai
lapkričio 18 dieną, tačiau nuosprendžio skelbimas buvo atidėtas
iki šių metų sausio 3 dienos.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad teismo procesas Prancūzijoje
pradėtas dėl įtarimo, jog Lietuvos laivas "Kapitonas Kaminskas",
pastatytas 1978 metais, užpernai spalio 15 d. užteršė jūrą naftos
produktais. Dėmę joje pastebėjo skraidančio lėktuvo lakūnai. Iš
oro šalia laivo "Kapitonas Kaminskas", plaukiančio netoli Bretanės,
esą buvusi nusidriekusi 7,5 kilometro ilgio teršalų dėmė.

Lietuvos laivas buvo areštuotas ir parlydėtas į Bresto uostą,
kuriame buvo laikomas dvi dienas. Ten jis buvo nuodugniai įvairių
ekspertų patikrintas, nerasta jokių įkalčių.

Tiek laivo kapitonas Aleksandras Sbitnevas, vykęs į Prancūziją
dalyvauti teismo posėdyje, tiek LJL juristai neigė, kad toks
užteršimas apskritai buvo padarytas.

Pasak LJL juriskonsulto Genadijaus Titovo, Prancūzijoje pasikliaujama
lakūnų pranešimais ir įtarus, kad laivas galėjo užteršti jūrą,
bandoma išreikalauti iš jo savininkų baudą.

Vadovas situacijos nekomentuoja

LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas išsamiai situacijos
nekomentuoja. Jis tik pavirtino, kad bendrovė gavo iš Prancūzijos
teismo raštą, parašytą prancūzų kalba. Jam žinomas faktas, kad
laivui "Kapitonas Kaminskas" yra skirta beveik 800 tūkst. Lt bauda.

V. Vismanto teigimu, dar tuomet, kai laivas buvo sulaikytas ir
parplukdytas į Bresto uostą, t. y. kol dar nebuvo pradėtas teismo
procesas, LJL buvo priversta sumokėti 230 tūkst. eurų užstatą.
Kadangi laivas buvo apdraustas, šias išlaidas padengė draudimo
kompanija.

Paklaustas, kodėl bendrovė nesigynė, jeigu jos laivo kapitonas
teigia, kad jokios taršos nebuvo, V. Vismantas atsakė, jog jis, kaip
bendrovės vadovas, padaręs viską, kas nuo jo priklauso. LJL visų
pirma kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri
pagal turimus duomenis tyrė minėtąjį incidentą.

Pasak bendrovės vadovo, darbo, bandant apsiginti, įdėta daug,
tačiau norimo rezultato nepasiekta.

Lietuvos valdžia neparodė noro?

Prancūzijos spauda praneša, kad laivo "Kapitonas Kaminskas" ir LJL
advokatams nepavyko pasiekti, kad jo bylą nagrinėtų Lietuvos, su
kurios vėliava plaukioja laivas, teismas. Bresto teismas esą
atsisakė patenkinti advokato prašymą perduoti bylos nagrinėjimą,
motyvuodamas tuo, kad Lietuvos valdžia neparodė noro tęsti ją
savarankiškai.

Kodėl taip atsitiko, kol kas galima tik spėlioti. Jeigu LJL kreipėsi
į Lietuvos saugios laivybos administraciją, pastaroji, ko gero,
informavo Lietuvos susisiekimo ministeriją, galbūt Aplinkos
ministeriją, matyt, kreiptasi ir į Užsienio reikalų ministeriją.

Tačiau kadangi su tokiu įvykiu Lietuvoje susiduriama, ko gera, pirmą
kartą, galimas daiktas, aukščiausiuose Lietuvos valdžios
sluoksniuose nesusigaudyta, kas ką turi daryti, kas už ką galų gale
atsako. Ko gera, nereikėtų manyti, kad Lietuvos valdžia ar
teisėsauga nesiėmė kokių nors ryžtingų žygių gindama savo
laivą todėl, jog buvo įsitikinusi, jog jis iš tikrųjų užteršė
Prancūzijos pakrantes. Greičiausiai kuri nors grandis tiesiog
pavėlavo padaryti savo darbą.

Nukentėjo ir italai

Beje, tas pats Prancūzijos Bresto teismas dviejų kitų bylų, kuriose
pateikti įtarimai tarša su Norvegijos ir Maltos vėliava
plaukiojantiems laivams, nagrinėjimą atidėjo, pasak Prancūzijos
spaudos, atsižvelgdamas į tai, kad minėtų valstybių valdžios
institucijos parodė norą nagrinėti šias bylas, besiremdamos
prerogatyva, kurią garantuoja Jungtinių Tautų Konvencijos Jūrų
įstatymas.

Anot užsienio spaudos, Bresto teismas taip pat skyrė 300 tūkst.
eurų baudą Italijos chemikalų tanklaiviui už Atlanto vandenyno
taršą pernai balandį netoli Gironde upės žiočių. Tada iš
Prancūzijos muitinės tarnybos lėktuvo buvo pastebėta nuo laivo
besidriekianti 22 kilometrų ilgio teršalų dėmė.

Norvegijos protestas

Gal ir būtų galima abejoti Lietuvos laivo nekaltumu, jeigu britų
spaudoje nebūtų pasirodę straipsniai apie Norvegijos protestą.
Britų leidinyje "Fairplay" rašoma, kad Norvegija pirmą kartą
pasipriešino prancūzų praktikai taikyti sankcijas praplaukiantiems
laivams dėl tariamos taršos.

Pernai kovo mėnesį prie Bergeno laivybos kompanijai priklausančio
cheminio tanklaivio "Trans Arctic" buvusi pastebėta 38 km ilgio
dėmė. Jis taip pat buvo nuplukdytas į Brestą ir iš jo paimtas 400
tūkst. eurų užstatas.

Norvegija pareikalavo, kad byla prieš jos laivą būtų nagrinėjama
Norvegijoje. Tai pirmas kartas, kai valstybė savanoriškai ėmėsi
tirti laivo, kuriam inkriminuojami pažeidimai Prancūzijoje, bylą.

Pagal Montego Bej (Montego Bay) konveciją, kita valstybė turi
sustabdyti teisinius veiksmus prieš laivą, jeigu ta valstybė, su
kurios vėliava jis plaukioja, imasi pati tirti tą bylą. Laivų,
Prancūzijos pakrančių teršėjų, atstovai kalba, esą Prancūzijos
teisininkai jau iešką būdų, kaip apeiti šią konvenciją "rimtos"
jūros taršos atvejais. Sakoma, jog Norvegija sudavė didžiulį
smūgį Prancūzijos jūros taršos sankcijų sistemai ir šalis gali
nebesurinkti per metus tų 4 mln. eurų baudų.

Komentarai (6) Dalia BIKAUSKAITĖ

.