Rusijos energetikos strategija

Rusijos energetikos strategija

2000-aisiais Rusijos vyriausybė patvirtino pagrindines šalies
energetikos strategijos gaires iki 2020 metų. Pagrindinis Rusijos
energetikos strategijos tikslas – sustiprinti savo energetikos politiką
ir įtvirtinti šalies pozicijas pasaulio energetikos rinkoje, padidinti
energetikos sektoriaus eksportą ir užtikrinti įmonių patekimą į
užsienio rinkas. Energetikos sektorius, be abejo, turi įtakos Rusijos
užsienio politikai, nes ji stengiasi išnaudoti savo unikalią geografinę
ir geopolitinę padėtį. Tarptautinė Rusijos politika yra glaudžiai
susijusi su šalies energetikos sektoriumi – eksportuojamais
energetiniais ištekliais. Rusijos tarptautinėje politikoje galima
įžvelgti ryškų dalyvavimą kitų valstybių energetikos rinkose, siekiant
kontroliuoti energetikos išteklius, energetikos infrastruktūrą tose
šalyse. Rusija stengiasi aktyviai plėtoti santykius su kaimyninėse
šalyse energetikos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Rusija siekia
sukurti vieningą energetikos erdvę posovietinėse šalyse. Net aštuoniose
SSSR bloko šalyse Rusijos bendrovė „Gazprom” yra energetikos įmonių
bendrasavininkė. Iš Baltijos šalių „Gazprom“ vienintelėje Lietuvoje
turi mažiausią akcijų skaičių.

„Gazprom“ valdomos įmonės posovietinėse šalyse:



Rusija kaip ekonominis ES partneris

Šiandien Rusija yra labai svarbus ekonominis partneris Europos
Sąjungai. Dvišalė prekyba tarp abiejų šalių 2004 m. sudarė 96,55
milijardus eurų. Apie 60 proc. įplaukų Rusija gauna iš energetinių
išteklių eksporto, o didžiausią įplaukų dalį sudaro išteklių pardavimas
ES. Didėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos lemia mažėjanti energetinių
išteklių gavyba iš Šiaurės jūroje. Iki 2030 m. ES rengiasi importuoti
apie 70 proc. energetinių išteklių iš Rusijos.

Rusija valdo 30 proc. pasaulio dujų ir 10 proc. naftos rezervų.
Energetikos monopolistė Rusijos bendrovė „Gazprom“ valdo 25 proc.
pasaulio dujų rezervų. Minėtos bendrovės išgaunama produkcija savo
kiekiu lenkia Iraką bei Kuveitą ir šiek tiek atsilieka nuo Saudo
Arabijos ir Irano. Kasdienė „Gazprom“ produkcija sudaro 10,3 milijonus
naftos barelių, o visos Rusijos naftos eksportas per parą sudaro 7,0
mln. barelių. Apie 85 proc. produkcijos yra tiekiama į Europos Sąjungą.


ES ir Rusija yra suinteresuotos glaudžiu bendradarbiavimu energetikos
srityje. Į ilgalaikę perspektyvą nukreipta partnerystė yra skatinama
diegiant lygiavertes Rusijos ir ES dalyvavimo energetikos politikoje
sąlygas, siekiama liberalizuoti dujų rinką, sudaryti palankias sąlygas
prisijungti prie energetikos išteklių transportavimo sistemos. Rusijoje
gerinamas investicinis klimatas, kad ateityje galima būtų pritraukti
kuo daugiau užsienio kompanijų į šalies rinką. Siekiant įsitvirtinti ES
rinkoje, keliama Rusijoje išgaunamos naftos produkcijos kokybė. Taip
pat yra vykdomi abipusiškai ES ir Rusijai naudingi projektai, tokie
kaip Šiaurės Europos dujotiekis, gamtinių dujų sektoriaus „Shtokhman“
plėtra, naftotiekio Jamala–Družba įjungimas į tinklą, naftotiekio
Burgasa–Aleksandroupolis projektas.

Šiaurės Europos dujotiekis gali būti ES ir Rusijos konsensuso
energetikos politikoje pavyzdys. Šiaurės Europos dujotiekio projektą
inicijavo pats Vokietijos kancleris Gergardas Schroederis ir Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas. Pasibaigus kadencijai G. Schroederis
tapo Šiaurės Europos dujotiekio bendrovės vadovu. Rusija stengiasi
atsisakyti priklausomybės nuo tranzitinių šalių ir energetinių išteklių
eksporto logistiką organizuoti per savo šalies uostus ar pačios
kontroliuojamus dujotiekius ir naftotiekius. Rusų koncernas „Transneft“
yra pareiškęs, kad Rusija turi išskirtinę galimybę būti nepriklausoma
naftos transportuotoja, nes turi priėjimą prie Baltijos jūros,
Juodosios jūros, Ramiojo vandenyno. Kodėl tuomet Rusija turėtų naudoti
tranzitą? Šiaurės Europos dujotiekis turi driektis Baltijos jūros
akvatorija nuo Vyborgo iki Vokietijos pakrantės, apeidamas tranzitinių
valstybių teritorijas. Planuojama, kad dujotiekio atšakos gali būti
nutiestos į Didžiąją Britaniją, Švediją ir Suomiją. Baltijos šalys ir
Lenkija liko didžiojo projekto nuošalyje.

Rusija ir ES finansuojamos energetikoje pritaikomos programos

2004 metais Rusijos Dūmai pritarus Kioto protokolo ratifikavimui nuo
2005-ųjų sausio Europos Komisija Rusijai teikia techninę pagalbą per
programą „Tacis“.

Kitas svarbus aspektas ES – saugus naftos ir naftos produktų
transportavimas iš Rusijos. ES valstybėms narėms didelį nerimą kelia
naftos transportavimas jūros keliais. ES spaudžia, kad Rusija pradėtų
įgyvendinti Tarptautinės laivybos organizacijos standartus.

ES Rusijai siūlo dalyvauti programoje „Galileo“, kad būtų modernizuota
palydovinė Rusijoje veikianti „Glonass“ navigacijos sistema, skirta
energetikos sektoriaus tyrimams, vystymui, transportavimui ir
stebėsenai. Pagal „Galileo“ programą iki 2008 metų turėtų būti sukurta
vieninga palydovinė navigacinė sistema, tenkinant pilietinius ir
komercinius poreikiais. Sujungus „Galileo“ ir „Glonas“ sistemas galima
bus greitai nustatyti naftos ar dujų nutekėjimo atvejus. Dėl „Galileo“
programos panaudojimo Rusijoje bus susitarta 2006-2007 metais.

Nepaisant penkerių sėkmingo bendradarbiavimo metų tarp ES ir Rusijos,
galima teigti, kad jų santykiai energetikos srityje priklauso nuo
tolesnių abipusių derybų tokiose srityse kaip ekonomika, saugumas,
teisė ir moksliniai tyrimai. Dvišaliai Rusijos santykiai energetikos
srityje su kitomis ES valstybėmis narėmis dominuoja bendros ES
politikos Rusijos atžvilgiu. Akivaizdi Baltijos šalių priklausomybė nuo
Rusijos gamtinių dujų ir naftos išteklių. Rusija gali išnaudoti šią
priklausomybę ekonominiams ir politiniams tikslams pasiekti. Tačiau
akivaizdu, kad ES ir toliau sieks gerų santykių su Rusija.

Sigita Bagdonienė
ES viešojo administravimo ekspertė

Darius Varanavičius
ES politikos ir eurolobizmo ekspertas

.

Relevant Pages

  • =?utf-8?q?"Latvijoje_akivaizd=FEiai_bandoma_versti_liumpenais_rusakalb=E1_jaunim=E0=93?=
    ... Cheney pasisakymai prieš Rusiją yra „nesuprantami“, –sako Kremlius, ... Kremlius ketvirtadienį „visiškai nesuprantamu“pavadino JAV ... D.Cheney pareiškimas gali pakenkti Rusijos prezidentui Vladimirui ... „JAV dabar tenka bendrauti su visiškai kitokia Rusija – su ...
    (soc.culture.baltics)
  • =?ISO-8859-13?Q?V=CBL_KARAS?=
    ... terorizuoti Rusijos gyventojus (Pietu Osetijoje 90% gyventojų ... Prazidento postą per apgaules ir klastotes, ... Rusijos), tai panašu, kad Rusija išties nieko negali padaryti svaraus. ...
    (soc.culture.baltics)